1. Kiekvienas vaikas savaip įsisavina mokomąją medžiagą. Vienas greitai įsisavina, bet taip pat greitai ir pamiršta tai, ko išmoko. Kiti priešingai – supranta dalyko esmę tik iš dešimto karto, bet giliai ir ilgam. Tačiau mokyklos mokytojai organizuodami mokymą turi orientuotis ne į vidutinį mokinį, bet į atitolusių nuo praktinės pedagogikos žmonių sudarytus metodinius nurodymus.

2. Mokyklinė matematikos programa remiasi vis sudėtingesniais pavyzdžiais. Tam, kad suprasti naują skyrių, reikia žinių ir įgūdžių iš visų prieš tai buvusių skyrių. Taigi, net vienas didesnis atotrūkis labai trukdo tolesniam dalyko mokymuisi.

3. Daugeliui mokytojų patinka mokiniai vadinami „pilkosiomis pelytėmis“, nes su jais lengviau dirbti, tačiau tie moksleiviai, kurie yra asmenybės, būna neretai ignoruojami, o kartais ir atvirai engiami. O juk visi žino, kad požiūris į mokomąjį dalyką 90% susijęs su požiūriu į mokytoją.

Visos šios priežastys gali būti lengvai pašalintos individualių užsiėmimų su profesionaliais mokytojais metu.

2. Kodėl kai kurie šiuolaikiniai vaikai nenori mokytis?

1.Pirmiausia, jie nejaučia ryšio tarp įsisavintos mokykloje medžiagos ir realaus gyvenimo. Mokykliniame vadovėlyje pateikti  matematinių formulių praktinio taikymo pavyzdžiai tik iš racionalaus skaičiavimo, kuriuos šiame kompiuterinių technologijų amžiuje mokiniai priima kaip pasityčiojimą.

Aš, kaip mokytojas, galiu pasiūlyti matematinių modelių panaudojimo pavyzdžius ir realiame gyvenime, ir versle.

Štai paprastas pavyzdys su Pitagoro teorema. Krovininio lifto matmenys 2x0.8 m. Ar tilps šitame lifte spinta, kurios  matmenys – 2.1x0.3 m? Gabesniems moksleiviams galiu parodyti, kaip galima panaudoti išvestinę (10-11 kl.) atliekant finansų ir fondų rinkų prognozę.

2. Kaip jau minėjau anksčiau, mokinių žinių spragos neleidžia toliau mokytis dalyko, o paprastas užduočių kopijavimas nuo lentos mažai kam atrodo įdomus. Be to, paaugliai labai bijo pasirodyti juokingi. Užsiėmimai su geru mokytoju padės mokiniams ne tik užpildyti spragas, bet taip pat įveikti baimę ir nepasitikėjimą savimi.

3. Kaip dažnai reikia mokytis?

Jeigu mokinys turi didelių, akivaizdžių spragų, pageidautina mokytis 2 kartus per savaitę, taip pat mokiniai privalo atlikti ir namų darbus. Vėliau galima pradėti mokytis ir 1 kartą per savaitę.
Profilinių klasių ir paruošiamųjų kursų abiturientai, jeigu jie gerai įsisavino mokyklinę programą, gali mokytis 1 kartą per savaitę.  Tačiau jie turi ne mažiau kaip 3 valandas per savaitę savarankiškai dirbti namuose ir atlikti namų užduotis.

4. Kokia yra optimali užsiėmimų trukmė?

Moksleiviams iki 16 metų - 2 akademinės  valandos (90 minučių);

Abiturientams – 3-4 astronominės valandos (135-180 minučių).

Per trumpesnį laiko tarpą sunku patikrinti, kaip išmokta nauja  medžiaga ir įtvirtinti naują temą. Ilgesni nei aprašyti aukščiau užsiėmimai dažnai būna neveiksmingi, nes vaikai pavargsta, nors gali būti ir išimčių.

5. Ar gali būti veiksmingi užsiėmimai mini grupėse po 2-3 žmones?

Tokie užsiėmimai turi pakankamai didelį poveikį, jeigu  atsižvelgta į bent vieną iš šitų dviejų sąlygų:

1) Vaikai mokosi vienoje klasėje, dar geriau - dvyniai, ir jų  žinios yra maždaug vienodo lygio. Tada jie konkuruos tarpusavyje, ir tokia konkurencija neabejotinai duos teigiamą efektą.

2) Abu mokiniai turi bent patenkinamą bazinį lygį, kuris leistų vienam mokiniui dirbti savarankiškai, kol mokytojas aptaria su kitu moksleiviu anksčiau pasiūlytą užduotį. Po to mokiniai keičiasi vietomis.

Jei šių sąlygų nepaisome, gali būti taip, kad tuo metu, kai mokytojas skiria dėmesį vienam mokiniui, kiti tuo metu nieko neveikia. Tokie užsiėmimai labiau primena mokyklines pamokas ir nebūna efektyvūs.  

6. Ką daryti, jei per pamoką (nesvarbu, mokykloje, kursuose, užsiėmimuose su korepetitoriumi) viskas aišku, bet namų darbų vis neišeina atlikti?

Pabandykite išspręsti tą pačią užduotį, kurią sprendėte klasėje,  bet nežiūrėkite į sprendimą. Jei nepavyko, atidžiai išstudijuokite sprendimą, užverskite sąsiuvinį ir vėl išspręskite užduotį švariame popieriaus lape. Paprastai namų užduotys būna analogiškos.

7. Kaip sužinoti, ar tai profesionalus korepetitorius, bedarbis inžinierius ar studentas be darbo su mokiniais patirties?

Pasiūlykite išspręsti šią užduotį. Keleivis leidžiasi judančiu eskalatoriumi per 24 sekundes, o nejudančiu per 42 sekundes. Per kiek laiko jis nusileis stovint ant judančio eskalatorius?
Užduotis sprendžiama vienu aritmetiniu veiksniu ir atitinka įprastinės mokyklos 6 klasės programą. Tokios užduoties sprendimas ir paaiškinimas neturi užtrukti ilgiau nei penkias minutes.